Puikios naujienos kiaulių augintojams! Jokia kita veislininkystės įmonė pasaulyje komercinėje veislininkystėje nenaudoja tokios kompiuterinės technologijos,kokią dabar naudoja Norsvin, - sako Dr. Eli A. Brynhi, vadovė veisliniam darbui Norsvin.

Šių metų kovo mėnesį, Norsvin kompanija atidarė naują kuiliukų kontrolinio auginimo stotį, pavadintą Norsvin Delta. Ji įsikūrusi netoli Norsvin centrinės būstinės Hamar mieste Norvegijoje. Norsvin Delta stotyje įrengtas visiškai naujas kompiuterinis tomografas ir kompiuterinės tomografijos skenavimu bus užbaigiamas kiekvienas kuiliukų auginimo periodas. Kiekvienais metais čia bus nuskenuojama ir patikrinama 3 500 kuilių.
– Investuodami į naują kuilių auginimo stotį, Norsvin Delta, mes didiname atliekamų tyrimų pajėgumą 40%. Padidėjęs tyrimų pajėgumas apims tiek Norsvin landrasų (Norsvin Landrace™), tiek Norsvin diurokų (Norsvin Duroc™) veisles. Kiekvienai metais į kuilių auginimo stotį nusiųsime patikrinti 3 500 kuilių.

– Ar tikitės tokio paties abiejų veislių genetinio progreso?
– Išnaudojant tikrinimo pajėgumą 100%, kiekvienais metais ištirsime 1 700 Norsvin diurokų (Norsvin Duroc™) veislės kuilių ir nuo 1 700 iki 1 800 Norsvin landrasų (Norsvin Landrace™) veislės kuilių. Tikimės geresnio ir greitesnio abiejų veislių genetinio progreso, palyginti su tuo, ką turime šiandien. Įvertinome, kad naudojant kompiuterinės tomografijos technologiją metinis genetinis progresas iš tėvinės pusės padidės 30% ir 17% iš motininės pusės. Tačiau šis įvertinimas remiasi prielaida, kad kompiuterinis tomografas yra toks pat tikslus kaip ir rankiniu būdu atliekama disekcija. Iš tikrųjų, kompiuterinio tomografo tikslumas yra netgi didesnis, kas savo ruožtu užtikrins dar didesnį genetinį progresą.
– Kodėl Norsvin investuoja į šią naują kuilių vertinimo technologiją ir ar jos nauda yra didesnė už kainą? Norsvin kiekvienais metais investuoja apie 25% savo bendrosios apyvartos į mokslinių tyrimų ir plėtros (R&D) veiklą. Mūsų istorija rodo, kad veisimo darbe siekiame naudoti naujas technologijas. Kompiuterinės tomografijos technologijos naudojimas mums nėra naujiena. Dar 1991 metais pradėjome bandytį šią technologiją. Žinome, kaip ją naudotis ir žinome, kad ji pagerins mūsų veislių genetines ypatybes taip, jog tai būtų naudinga mūsų klientams. Yra daug kompanijų teikiančių genetinę medžiagą reikliai kiaulininkystės pramonei. Tam, kad savo klientams būtume geriausiu pasirinkimu, turime ir toliau sutelkti dėmesį į tyrimų ir plėtros veiklą. Taip, padidinti atliekamų tyrimų pajėgumą 40% ir čia įtraukti kiekvieno tiriamo kuilio kompiuterinės tomografijos skenavimą – kainuoja, tačiau esame įstikinę, kad padidintas genetinis progresas prie to ką jau šiandien galime pagrįsti dokumentais, sustiprins mūsų pozicijas tarp geriausių kiaulių genetinę medžiagą teikiančių veislininkystės įmonių. Aš tvirtai tikiu, kad, jei genetinė įmonė negali suspėti su mokslo vystymusi, ateityje jai neatsiras vietos tarp esamų kompanijų. Į naują technolgiją investuojame net tik todėl, kad išlikti ateityje, bet ir tam, kad galėtume pateikti geriausią genetinę medžiagą.

Palikti ar atsisakyti?
Kompiuterinės tomografijos technologiją naudoti taikomąjame veisimo darbe įdomu todėl, kad ji leidžia išmatuoti selekcijai pasirinkto kandidato skerdenos kokybę tiesiogiai. Naudojant kompiuterinę tomografiją padaroma keli šimtai trimačių kiekvieno kuilio nuotraukų. Veislininkystės specialistai gauna svarbius duomenis tiesiai iš selekcijai pasirinkto kandidato, o tai žymiai pagerina selekcijos tikslumą palyginti su duomenimis gaunamais iš selekcijai pasirinkto kanditato giminaičių disekcijos. Iki šios dienos Norsvin pasiekė skerdenos kokybinių savybių genetinį progresą remiantis informacija gauta iš maždaug 35 000 išskrostų giminaičių. Tai didelis kokybinių duomenų kiekis. Skrodimą atlieka kvalifikuotas personalas, kuris užregistruoja 70 skirtingų išskrostos skerdenos savybių. Įtrauktosios savybės kiekvienais metais buvo sėkmingai tobulinamos. Tačiau, kai, naudojant kompiuterinės tomografijos technologiją selekcijos tikslumas padidės, dar labiau pagerės tokių savybių kaip išeiga ir liesos mėsos procentinė dalis, genetinis progresas.
Kuiliui išlindus iš kompiuterinio tomografo, jis po truputį atsibunda po anestezijos. Tuomet, remiantis nuo 25 iki 100 kg įvertinimo periodo metu gautomis jų charakteristikomis bei kompiuterinės tomografijos rezultatais, jie arba paskerdžiami arba pasirenkami kaip rinktiniai reproduktoriai tolimesniai kuilių kartai.
– Iš kiekvienais metais įvertintų 3 500 kuilių iš viso pasirenkami 70 kandidatų tolimesnių Norsvin kiaulių reproduktoriais. Kokybiniai duomenys, didelis atrankos intensyvumas ir pagrįstas veisimo tikslas sukuria genetinį progresą. Šiuo genetiniu progresu gali pasinaudoti mūsų klientai gavę spermą iš mūsų sėklinimo centrų. Dabar mus galima rasti visuose žemynuose, o Lietuvoje turėdami savo sėklinimo centrą bei veislinę kiaulių bandą galime aprūpinti centrinę ir rytų Europą aukščiausios kokybės veisline medžiaga.

Tarptautinis susidomėjimas
– Sulaukiame didelio tarptautinio susidomėjimo mūsų naująja kuilių įvertinimo tvarka. Aišku, kad šią technologiją taikome tik mes vieninteliai. Tarptautiniams mūsų klientams reikia ir jie nusipelno puikios kiaulių genetinės medžiagos, kuri pagerintų jų finansinę situaciją. O ir atsiliepimai labai teigiami. Bet mūsų ilgalaikiams partneriams taip pat svarbu žinoti, kad produktas, kurį gaus kitą kartą bus netgi gerensis už tą, kurį gauna šiandien. Būtent tai ir yra ką reiškia genetinis progresas realiame gyvenime. Manau, kad tai vienas iš mūsų geriausių komercinių argumentų: ar esate patenkinti šiandien? Rytoj būsite patenkinti dar labiau!

Ne nauja technologija
Į naują bandymų stotį užimančią 2700 m2 buvo investuota netoli 30 milijonų Norvegijos kronų. Stoties vidus visais atžvilgiais bus pats moderniausias. Gyvuliai bus vertinami auginant juos nuo 25 iki 100 kg patalpinus garduose po 12 kuilių viename garde. Kiekviename garde yra FIRE (Feed Intake Recording Equipment – pašaro suvartojimo registravimo įranga) stotis, kuri matuoja ir registruoja kiekvieno gyvulio kasdienį pašaro suvartojimą ir augimo kreivę. Tai ta pati technologija, kuri buvo naudojama visų, nuo 1991 metų vertintų kuilių indivdualaus augimo kreivių ir pašarų suvartojimo kreivių matavimui. O iki 1991 metų individualus pašarų suvartojimas būdavo matuojamas rankiniu būdu.
Kompiuterinės tomografijos technologija yra gerai žinoma. Daugelis žmonių apie ją žino iš ligoninių, ir būtent tą pačią technologiją Norsvin taiko Norsvin Delta stotyje. Norsvin kompanija kompiuterinės tomografijos technologiją kiaulių veislininkystėje pradėjo bandyti dar 1991 metais, ir šis bandymo laikotarpis – tai garantija, kad Norsvin yra pajėgi naudoti savo surenkamus duomenis.
– Komanda dirbanti su kompiuterinės tomografijos duomenimis dirba vietoje. Norsvin Delta turi kvalifikuotą specialistų komandą ir mūsų veislininkystės specialistai yra pasirengę tinkamai pasinaudoti duomenimis, o be to savo komandoje turime naują darbuotoją Dr. Jørgen Kongsro. Jørgen savo daktaro disertaciją rašė kompiuterinės tomografijos nuotraukų panaudojimo tema ir jis paskirtas atlikti specialią užduotį – pačiu geriausiu būdu panaudoti kompiuterinę tomografiją ir jos duomenis.

Pasiruošę šiandienai ir rytojui
Kiaulių pramonė visame pasaulyje patiria padidėjusių pašarų kainų pasekmes bei spaudimą mėsos kainoms. Mėsos gamintojams dabar sunkūs laikai. Efektyviai pašarus pasisavinančių kiaulių poreikis ir dėmesys joms šiandien turbūt yra didesnis nei kada nors anksčiau. Tie, kas gali sumažinti pašarų kaštus, ateityje turės papildomą konkurencinį pranašumą. Norvegija – šalis, kurioje pašarų kainos visuomet būdavo labai aukštos. Iš tikrųjų Norsvin savo darbą veislininkystės srityje pradėjo prieš 50 metų, kadangi buvo reikalingi efektyviai pašarus pasisavinantys gyvuliai, turintys daugiau mėsos ir mažiau riebalų. Ir 50 metų darbas veislininkystės srityje davė rezultatus.
– Didžiuojamės galėdami pristatyti skerdimui skirtas kiaules, kurios, tam, kad pasiektų skerdimui tinkamą svorį, sunaudoja 100 kg mažiau pašarų nei prieš 50 metų. Šiandien skerdena turi 14 kg mažiau riebalų, o juos pakeitė mėsa. O skerdimui tinkamas svoris pasiekiamas 65 dienomis greičiau. Tačiau, panašu kad, efektyviai pašarus pasisavinančių gyvulių su optimalia skerdenos kokybe poreikis niekada nebuvo didesnis nei šiandien. Sujungus kompiuterinės tomografijos duomenis ir mūsų pašarų pasisavinimo efektyvumo duomenis, pramonei galėsime pateikti netgi dar labiau ekonomiškai naudingus gyvulius ir ateityje.